ErumAqua - dovanos ir nuolaidos klientams

Nuosavas rojaus kampelis

Publikuota: Skaitiniai tvenkinių savininkams Sukurta: 2016-11-25 Peržiūrų: 1085

Mano tvenkinys“, Nr. 1, 2016
Reda BUTKUVIENĖ

Ekskavatorius išburzgė iš kiemo, bet tai dar nereiškia, kad darbai baigti. Tam, kad savas tvenkinys būtų ne tik atgaiva karštą vasaros dieną, bet ir džiugintų – reikia pasirūpinti jo „apdaila“.

Jau buvo kalbėta apie tai, kad iškasus vandens telkinį šlaitus būtina stabilizuoti. Kaip minėta, tai galima padaryti užsėjant veją, bet yra ir kitų būdų. Gražiai atrodys akmenuoti šlaitai. Tik jų proporcijas reikėtų pasirinkti atitinkamai pagal tvenkiio dydį: mažesniam skirti nedideli akmenukai, o didesniam prireiks didelių lauko riedulių. 

Jeigu šlaitus iškloti akmenimis ar užsėti žole atrodo nepatrauklu, o gal neįmanoma – galima rinktis akmens masės plyteles. Pageidaujantiems modernaus natūralumo  siūlomos medinės trinkelės. Tokį šlaitų stabilizavimo būdą sugalvojo japonai, o keletą pastarųjų metų jis labai sparčiai populiarėja Vokietijoje.

Sutvarkius šlaitus ateina eilė paplūdimiui. Svarbu, kad ši zona derėtų prie aplinkos. Jeigu namas modernus, paplūdimį galima ir betonuoti, ir trinkelėmis iškloti. Tačiau jei sodyba medinė, geriau rinktis smėlį ar smulkų žvyrą. Tokioje paplūdimio zonoje galite pastatyti ne tik gultų, kėdžių, skėčių, bet ir keletą medinių skulptūrų.

Vandens filtracija

Didžiausias skaidraus vandens priešas – dumbliai. Gera vandens cirkuliacija saugo nuo užterštumo, dumblėjimo, vandens žydėjimo. Jeigu įsirengti tvenkinio su pratekančiu vandeniu nebuvo galimybės, iškasus kūdrą reikia ieškoti išeities – įrengti gerą filtracijos sistemą, ar kas kelias savaites dalį vandens pakeisti. Labai svarbu įrengti deguonies aeravimo sistemą dugne, kuri ne tik padės vandeniui cirkuliuoti, bet ir naikins augmenijai ir gyvūnijai žalingus fosforo bei nitratų junginius. Vandeniui užsistovėti neleidžia ir dirbtiniai vandens kriokliai, bei fontanėliai. Šiuolaikiniai mažai kuo primena ankstesnius, prieš dvidešimt metų karaliavusius nuosavuose tvenkiniuose. Dabar fontanas srovę gali purkšti įvairiomis kryptimis, daugelis jų turi papildomą apšvietimą. Pastarųjų grožis atsiskleidžia tik sutemus. Vandens srovė gali būti išpurškiama ir su muzika; daugėja skaitmeninių, programuojamų fontanėlių. Nesibaiminkite didelės sąskaitos už elektrą – naujausi tvenkinio puošybos elementai yra sukurti taip, kad kuo labiau tausotų energiją.

Naujiena rinkoje: modernūs, nerūdijančiojo plieno, įvairaus aukščio vandens kriokliai. Vanduo jiems pumpuojamas vandens siurbliu. Šie sodo tvenkinio elementai atlieka ne tik vaizdinę bei garsinę funkciją, bet ir puikiai praturtina vandenį deguonimi. Jei norite vandens tvenkinį padaryti kuo modernesnį, galite pasidomėti šviesos instaliacija. Šiuolaikiškos apšvietimo sistemos naudoja mažai energijos ir yra atsparios drėgmei. Dėl šios priežasties prožektorius galima įrengti ne tik ant kranto, bet ir montuoti į tvenkinio šlaitus ar po vandeniu.

Ne tik gražūs, bet ir funkcionalūs

Niekas negali paneigti, kad, pavyzdžiui, arkos formos medinis tiltelis per tvenkinį yra labai gražus elementas. Tačiau tiltelis ar lieptelis yra ne tik gražu, bet ir praktiška. Jie palengvina priėjimą prie tvenkinio, nuo jų paprasčiau šerti žuvis. Jeigu vandens telkinys didelis, prie lieptelio patogu prišvartuoti vandens transportą. Įrengiant tiltelį ar lieptą reikia nepamiršti, kad jis turėtų būti proporcingas aplinkai ir tvenkinio dydžiui. Lieptas gali driektis per visą tvenkinį arba baigtis ties jo viduriu. Tvenkinio viduryje besibaigiantis lieptelis su medine terasa būtų puiki vieta, kurioje smagu pastatyti stalelį, porą kėdžių, skėtį nuo saulės ar paplūdimio gultą. Vandens augalai tarnauja ne tik kaip puošybos detalės, bet ir kaip vandens sanitarai. Lietuvoje augalų pasirinkimas nemažas, tačiau prieš pradedant sodinti būtina šį tą žinoti. Pavyzdžiui, užsodinti augalais galima tik 1/3 viso vandens ploto.

Vandens augalai skirstomi į keturias grupes: panardinami (dugno), plaukiojantys vandens paviršiuje, giliavandeniai ir pakrančių augalai.  

Dugno augalų grupei priklauso vandeninė plunksnalapė, panardinamasis ragalapis, kabomba. Šių augalų funkcija nėra estetinė. Tai – vandens sanitarai, filtravimo sistema. Jie vandenį praturtina deguonimi, suteikia prieglobstį žuvims, mažina dumblių atsiradimą. 

Paviršiuje plaukiojančių vandens augalų grupę sudaro vandeninis papartis, plūdena, plūduriuojantysis agaras, vandeninis hiacintas, azola. Šie augalai į dugną šaknų neįleidžia. Tokie augalai auga tik labai skaidriame vandenyje. Jų funkcija yra savo lapais sumažinti į telkinį patenkantį saulės šviesos kiekį. Plaukiojančių augalų šaknys sugeria labai daug ištirpusių mineralinių druskų, kurios yra pagrindinis melsvųjų dumblių maitinimosi šaltinis. 

Giliavandeniams augalams priklauso visos vandens lelijos, dvispalvis aponogetonas. Šie augalai giliai į dugną leidžia šaknis, geriausiai auga giliuose ir pavėsinguose tvenkiniuo-se, žydi gražiais žiedais, kartais net dukart per sezoną. Puikiai auga stovinčiame vandenyje.

O pakrančių augalų grupę sudaro patys įvairiausi drėgmę mėgstantys augalai. Šiai kategorijai priklauso vilkdalgiai, lobelijos, viksvos, raktažolės, sprigės. Jie labai svarbūs kuriant laipsnišką perėjimą nuo vandens prie sodo augalų.

banks