Tai – ne karosas kaip kad auksinė žuvelė, o spalvota įprastojo karpio veislė. Tiesa, kilmė azijietiška – genetinė mitochondrijų analizė parodė, kad tai būtent, azijinio karpio porūšis, o ne vakarų eurazijinio, kuriam priklauso ir mums įprasti maistui tinkami karpiai.
KOI – šiai žuviai suteiktas japoniškas pavadinimas, reiškiantis meilę ir švelnumą. Šis karpis dar vadintas nishikigoi (išvertus – „brokato raštais išmargintas karpis“). Kinijoje ir Japonijoje ši žuvis apipinta mitais ir legendomis. Istorija prasideda Kinijoje, kur, manoma, šios žuvys buvo auginamos ryžių laukuose kaip maisto šaltinis. Čia atsirado ir pirmosios spalvinės mutacijos. Legendų apie šią žuvį – begalė, jose ir imperatorius, ir karpis, ir drakonas. Kai kuriuose mituose toks spalvotas karpis pasiekia mitinio kalno viršūnę ir tampa drakonu – svarbiu visų Kinijos mitų herojumi, o kai kuriuose yra ir dar archajiškesnių schemų. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad turime reikalą su ypatinga ir išskirtine gyvybės forma, verta visokeriopos pagarbos.
Nors šiandieninė KOI karpių rūšis pirmą kartą buvo aptikta Japonijos Ya-mokashi kaime, dabar KOI kilmės vieta laikomas Ojiya miestas Niigata prefektūroje Honsiu saloje. Būtent ten yra įsikūręs pasaulinis KOI veisimo centras, kuriame daugybė veisėjų puoselėja iš kartos į kartą perduodamas tradicijas. Čia dažniausiai išveisiamos ir užfiksuojamos naujos veislės, iš čia jos plinta po pasaulį. Ir tik iš čia kilusi bei nustatytus standartus atitinkanti žuvis vadinama KOI. Kiti Ojiya veisėjų nustatytų spalvos standartų neatitinkantys karpiai vadinami spalvotaisiais arba dekoratyviniais karpiais. Galima įsivaizduoti, kad tai, kažkas panašaus į šampaną. Tik Šampanės provincijoje pagamintas tam tikrus standartus atitinkantis putojantis vynas turi teisę būti vadinamas „šampanu“. Visi kiti – tik putojantys vynai. Taip ir su KOI karpiais – visi kiti individai yra tiesiog dekoratyviniai karpiai, o beprotiškos sumos mokamos tik už tikruosius KOI.
Vakaruose išpopuliarėjęs fengšui mokymas karpiui priskiria daug galių – meilę, jėgą, gyvybingumą, drąsą ir užsispyrimą. Anot senovinių traktatų, visa tai mums turėtų dovanoti šios žuvies auginimas savo tvenkinyje. Galbūt mums, europiečiams, sunku susigaudyti tame rytietiškame simbolių pasaulyje, tikėti rytietiškos magijos formulėmis, bet mus tikrai gali sužavėti šių žuvų ilgaamžiškumas, energingumas, gudrumas ir spalvos...
Karpis – gudri žuvis. Tiek dekoratyvinis, tiek mūsiškis laukinis, vadinamas sazanu, stebina žmones. Žvejai mėgėjai žino, kaip sunku pergudrauti karpius, kiek laiko reikia jų tykoti, kaip reikia užmaskuoti bet kokius klastos požymius ir kaip puikiai karpis viską demaskuoja. Tad nenuostabu, kad tvenkinyje dešimtmečius gyvenanti ši sumani žuvis ilgainiui geba prisirišti ir prie šeimininko.
O spalvos?.. Balti, raudoni, auksiniai, sidabriniai, juodi, balti su raudonom dėme-lėm, balti su raudonom ir juodom dėmėm… Su visomis spalvomis ir jų deriniais išsamiau gali supažindinti tik patys veisėjai, tiekiantys į rinką šiuos tikruosius sodo tvenkinių deimantus.
Tai, kad ši žuvis gyvena 20–50 metų, atpažįsta šeimininką, leidžiasi glostoma, atplaukia paimti pašaro iš šeimininko rankų bei tiesiogine šio žodžio prasme nuspalvina gyvenamąją aplinką, yra pakankama priežastis gyvuoti ir savotiškam šios žuvies kultui bei daugybei šios rūšies karpių gerbėjų ir mylėtojų klubų.
Vienas KOI karpis – 2 milijonai dolerių. Tokį turėti savo tvenkiny prilygsta galimybei puikuotis Ferarri savo garaže. Minėta suma 1980 m. Azijos aukcione buvo sumokėta už KOI karpį, iškeliavusį į Japoniją. Iš milijono kasmet išveisiamų šių žuvų tik apie 100 pasiekia rimčiausius aukcionus, kuriuose mokami milžiniški pinigai – dešimtys tūkstančių dolerių. Kitos žuvys pardavinėjamos už protu suvokiamą kainą.
KOI kainuoja įvairiai, bet ne tiek, kad Lietuvoje taptų įprasta žuvimi (su skirtingų veislių įvairiaspalviais KOI ir jų kainomis rinkoje galite susipažinti http://www. richdon-koi.com). Kol kas teko girdėti tik apie vieną šeimininką Lietuvoje, nepagailėjusį lėšų tikrajam KOI karpiui.
Tad jei nesate milijonierius ir galite sau leisti laba nesigilinti į išskirtinius KOI veislei taikomus standartus, neapsiriksite pasirinkę tiesiog spalvotuosius karpius. Tokia praauginta žuvelė kainuoja apie 10 eurų ir dauguma šeimininkų sėkmingai ją renkasi...
GROŽIUI – IŠSKIRTINIS DĖMESYS IR...
Nusprendus auginti dekoratyvinius karpius, privalu jais ir domėtis. Tai daug ėdančios, dugną rausiančios, todėl nemažai ir teršiančios žuvys. Kad jūsiškiai karpiai nuolat spindėtų visu savo grožiu, jiems reiks ir nuolatinės jūsų priežiūros: gero pašaro, geros kokybės vandens, pakankamai erdvės.
Kas iš to, jei prileisite į savo kūdrą daugybę spalvotų karpiukų, bet vieną dieną per žalią, nuo organinės taršos žydintį vandenį jūs tiesiog savo gražuolių neįžvelgsite. Koks skirtumas, kokios spalvos bus žuvytė, jei pamatysi ją tik trumpam iškilusią pašaro?
Pašaro likučiai ir žuvų ekskrementai sudaro idealias sąlygas dumbliams suvešėti, o nuo jų vanduo pažaliuoja ir pasidaro drumzlinas. Nepagailėkite laiko ir pasikonsultuokite su specialistais, pasirūpinkite, kad karpių vandens telkinyje nebūtų per daug. Vienam karpiui turi tekti bent po 0,5–1 m3 vandens, o pats telkinys būti bent jau 10 m3 tūrio. Vanduo privalo būti gerai filtruojamas, jame augti tinkami augalai (kurių karpiai nesuėstų), sugeriantys nitratus ir suteikiantys pavėsį karštomis vasaros dienomis jūsų karpiams. Geriausia, kai yra nors nedidelis vandens pratekėjimas, kad žuvis nuolatos turėtų švaraus vandens. Jeigu nėra galimybės padaryti pratekėjimo, būtina gera filtracija, pakankamas kiekis augmenijos. Kitaip tariant, kuo mažiau augmenijos, kuo paprastesnis filtras, tuo mažiau žuvų turi būti tvenkinyje.
Dera pasirūpinti ir specialiu, tokioms žuvims tinkančiu pašaru, kuriame būtų pa-kankamai vitaminų. Nemeskite joms visko, kas papuolė po ranka, „nes jos labai mėgsta“. Aišku, jos valgys viską: grikių, bulvių košę, šviežią žuvį, mėsą ir net žolę. Tačiau šerti reikia saikingai ir tokiu pašaru, kuris kuo mažiau užterštų jūsų telkinį, nepasklistų, būtų suvalgytas visas ir neliktų likučių. Karpis, žinoma, išgyvens ir drumzliname, žydinčiame vandenyje, bet skaidrus vanduo tiesiog būtinas jums, kad galėtumėte grožėtis visomis spalvomis žėrinčiomis milžiniš-ko dydžio žuvimis. Tai užtikrina tik geras vandens filtravimas, tinkama augmenija bei moderni chemija.
Jūsų spalvotųjų karpių žiemojimas – atskira tema. Bet be abejo turėsite susizgribti dėl aeravimo sistemos, o jei tvenkinys per seklus – pagalvoti apie galimybę laikinai apgyvendinti karpius ne mažesnėje nei 1 m3, talpoje, kad ir rūsyje. Čia, funkcionuojant gerai aeravimo sistemai, jie ir peržiemos. Jei temperatūra rūsyje pakankamai žema, žiemą šerti žuvų nereikės, tuomet galima apsieit ir be filtro, periodiškai pakeičiant trečdalį vandens.
LAIKAS...
Spalvotasis karpis – ne šuo, nevizgins uodegos, matydamas jus kartą per mėnesį. Žuvis dings vos jums priėjus prie tvenkinio, nuners gilyn, slėpsis žolėje. Siekdami užmegzti bendravimą su jomis, džiaugtis reginiu, kaip jos atplaukia pašauktos, trinasi jums į rankas ir tarsi kačiukai prašosi glostomi, šiems augintiniams privalėsite skirti laiko.
Nešerkite jų skubėdami ar sviesdami saują pašaro granulių prabėgom. Stabtelėkite prie kranto bent trumpam, kad žuvis susietų jūsų figūrą su maistu. Dar geriau jei kasdien po darbų pamedituotumėte kartu su savo karpiais nors pusvalandį. Pabendraukite su jais, pataškykite vandenį prieš duodami pašaro. Tik taip jie ims priprasti prie jūsų, atpažins ir ilgainiui išmoks atskirti net jūsų balsą.
Dešimtmečiais žuviai gyvenant kartu su jumis užsimegs ryšys, jūs imsite suprasti vienas kitą iš menkiausio gesto. Žuvis po truputį supras, kad maistas susijęs ne tik su jūsų siluetu, bet ir vandenyje panardintomis rankomis. Vienai žuviai glaustantis prie jūsų rankų, ja, genamos išgyvenimo instinkto, paseks ir visos kitos, palaipsniui atsikratysite minties, kad žuvys šaltos ir nieko nejaučia. Patirsite, kad tai gyvūnas, kuris gali būti laimingas, kuomet yra saugus ir sotus. Štai tuomet ir atsiskleis visas gamtos grožis ir spindesys.
Prastomis sąlygomis auginama žuvis gali ir nenugaišti, tačiau bus susitraukusi, nelaiminga, o ką jau kalbėti apie spalvingumą ir žvynų spindesį. Kaip ten bebūtų, gyvūnas yra tik fizinis padaras, jo visi „jausmai“ ir „emocijos“ susiję su fizinio kūno poreikiais. Perpratę tai, augindami šias nuostabias žuvis, džiuginančias viso pasaulio vandens telkinių savininkus, neturėsite jokių problemų.
Publikacijoje – autoriaus ir D. Jagėlaitės-Čeginskienės nuotraukos.